Baltos dėmės ant vaikų dantų: kaip apsisaugoti nuo dantų fluorozės

Fluoras yra būtinas sveikų dantų elementas. Jis didina emalio mineralizaciją ir apsaugo dantis nuo galimo ėduonies pažeidimo, tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti dantų fluorozę.

Dantų fluorozė yra būklė, kai ant danties paviršiaus atsiranda spalvos pokyčiai bei emalio pakitimai. Jei norite, kad jūsų vaiko dantys būtų sveiki, bet nerimaujate dėl dantų fluorozės, tai šiame straipsnyje atsakysime į pagrindinius klausimus apie dantų fluorozę - kas tai, kas ją sukelia, kaip atpažinti, kaip išvengti ir kaip ją gydyti.

Kas yra dantų fluorozė?

Fluorozė yra viena iš nedaugelio ligų, kuri neturi nieko bendra su prasta burnos higiena. Dantų fluorozė yra anomalija, kurią sukelia per didelis suvartojamo fluoro kiekis vaikystėje dygstant dantims. Fluorozė gali paveikti dantų išvaizdą įvairiais būdais, priklausomai nuo jos sunkumo. Dauguma dantų fluorozės atvejų yra lengvi ir stipriai nepažeidžiantys dantų. Dažniausiai tai būna tik kosmetiniai pažeidimai, tačiau sunkesnių pažeidimų atveju gali būti reikalingas net danties protezavimas.

Pagrindiniai dantų fluorozės simptomai yra šie:

  • Debesuotos baltos linijos;
  • Baltos, kreidos spalvą primenančios dėmės;
  • Geltonos, rudos spalvos dėmės;
  • Paviršiaus nelygumai;
  • Matomos duobelės danties paviršiuje;
  • Dantų jautrumas.

Kas sukelia dantų fluorozę?

Fluoras yra natūralus mineralas, kuris, kaip įrodyta mokslinių tyrimų, stiprina dantų emalį ir padeda išvengti dantų ėduonies. Tačiau, jis naudingas tik tada, kai yra vartojamas tinkamais kiekiais. Per didelis fluoro vartojimas nulemia dantų fluorozės atsiradimą.

Fluoras yra dedamas į daugelį dantų pastų, burnos skalavimo skysčių ir kitų individualios burnos priežiūros priemonių sudėtį. Taip pat jo yra ir geriamajame vandenyje bei maiste.

Didelė fluorozės atsiradimo rizika atsiranda kai:

  • Vartojamas vanduo, kuriame didelė fluoro koncentracija;
  • Valgomas maistas, kuriame gausu fluoro;
  • Dantų pastos ar kitų individualios burnos priežiūros priemonių, kuriose yra fluoro, nurijimas;
  • Papildomai vartojami maisto papildai su fluoru.

Kadangi fluoras pažeidžia dantis jiems besivystant, sužinoti ar vaiko dantys bus paveikti fluorozės galima tik dantims išdygus.

Vaikų dantų fluorozė

Vaikams fluorozės rizika gresia maždaug iki 8 metų, tai yra tada, kai dauguma dantų jau yra visiškai išsivystę, bet nebūtinai išdygę. Vyresniems nei 8 metų vaikams ir suaugusiems dantų fluorozė neatsiranda. Kuo daugiau fluoro vaikas vartoja vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad jo dantys bus paveikti fluorozės. Baltos dėmes ant pieninių dantų gali būti fluorozės požymis mažiems vaikams, todėl labai svarbu ją laiku diagnozuoti. Tokiu būdu galėsite imtis priemonių, kad sumažintumėte vaikui fluoro vartojimą ir kuo maksimaliau apsaugotumėte nuolatinius dantis nuo didesnio fluoro kiekio pažeidimo.

Suaugus dantų fluorozė neatsiranda. Todėl jeigu pastebėjote, kad ant dantų paviršiaus atsirado spalvos pokyčiai ar emalio įdubimai – būtinai kreipkitės į savo burnos priežiūros specialistą. Be to, fluorozė, prasidėjusi vaikystėje, suaugus gali pablogėti jeigu nebus tinkamai prižiūrima.

Dantų fluorozės gydymas ir profilaktika

Dauguma fluorozės atvejų yra lengvi ir jiems nereikia gydymo. Esant lengvai ar vidutinio sunkumo fluorozei, gali būti atliekama mikroabrazija bei dervos infiltracijos gydymas. Tai procedūra, kurios metu, be danties gręžimo, yra pašalinama dėmė danties paviršiuje. Norint atlikti šią procedūrą, rekomenduojama palaukti, kol vaiko dantys išdygs pilnai, kad būtų matomas pilnas danties pažeidimas. Esant poreikiui papildomai gydymo tikslaisvgali būti rekomenduojamas ir dantų balinimas. Sunkesniais atvejais gali prireikti dantų plombavimo ar net protezavimo. Kai vaikui sueina 8 metai, rizikos susirgti dantų fluoroze nebelieka. Iki to laiko tėvams būtina žinoti šiuos patarimus:

  • Ant vaiko dantų šepetėlio naudoti tik nedidelį dantų pastos kiekį. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama dantų pasta tik suvilgyti šepetėlio šerelius. Nuo 3 iki 6 metų – naudoti ryžio grūdelį. Nuo 6 metų - naudoti žirnio dydžio dantų pastą.
  • Stebėkite fluoro kiekį dantų pastoje. Pagal Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijas, vaikams iki 6 metų su maža ėduonies atsiradimo rizika, fluoro kiekis dantų pastoje turėtų būti 1000 ppm, tačiau jei gyvenamojo vietoje yra didesnis fluoro kiekis vandenyje, rekomenduojama naudoti vaikams iki 3 metų dantų pastą su 500 ppm fluoro kiekiu.
  • Prižiūrėkite vaikų dantų valymą ir įsitikinkite, kad vaikas nenuryja dantų pastos. Jeigu iki 6 metų yra laikomasi dantų pastos kiekio rekomendacijų (1 punktas), dėl to jaudintis nereikėtų. Nuo 6 metų vaikas jau turėtų būti išmokęs išspjauti dantų pastą.
  • Sužinokite koks fluoro kiekis jūsų gyvenamoje gyvenvietėje.
  • Nevartokite papildomai fluoro papildų, nebent taip paskyrė gydytojas.

Apibendrinimas

Dauguma dantų fluorozės atvejų yra lengvi, neskausmingi ir nesukelia žalos vaiko dantims. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dantų fluorozė tampa sunki ir reikalingas odontologinis gydymas. Tėvams svarbu kontroliuoti suvartojamo fluoro kiekį, prižiūrėti vaikus, kol jie valosi dantis ir reguliariai vesti vaikus pas burnos priežiūros specialistus profilaktiniams patikrinimams. Svarbu suprasti, kad fluoras yra vienas iš mineralų, kurie apsaugo dantis nuo dantų ėduonies, tačiau jeigu pasirenkate naudoti dantų pastas be fluoro, atkreipkite dėmesį, kad dantų pastoje būtų kitų mineralų, kurie stiprina ir remineralizuoja danties paviršių.

 

Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.